Sofija

Esu viena iš tų, kurie gali pasidžiaugti mažai kam turimu turtu - kaimu. Taip taip, kaimu iš didžiosios K, kur dauguma mūsų tikriausiai leisdavo vasaras, lakstė po pievas ir šlamštė braškes. Aplankiau senelius, mus skiria 27 kilometrai. Sofija - mano močiutė. Šiandiena ji švenčia savo vardo dieną. Taip jau ji susigalvojusi, jog savo gimtadienio nemini, tačiau vardo diena - didžiausia šventė. Mano sielai kaime tikra atgaiva, gera ten atsidurti ir bent kelias valandas atsipūsti nuo darbų.

Mėgstamiausia mano vieta - veranda. Vos tik užėjus į ją, pasijuntu lyg kitame pasaulyje. Gal todėl, jog šioje vietoje bėgo dauguma mano vasarų, skambėjo dainos ir gulėdavo skaitomos knygos. Čia visada būdavo gera svajoti, o lietui lyjant tiesiog gulėti ir klausyti kaip krenta lašai .. Joje kiekvienas kampelis byloja apie vaikystę: išmėtytos nuotraukos, paveiksliukais išteplioti sienų tapetai ..

Šiandiena įsmukau ten suradusi minutėlę. Dabar veranda paversta nereikalingų, neturinčių vietos daiktų sandėliu. Tačiau man ji vis dar tokia pat įdomi ir nepaprasta. Pagalvojau, jog reikia prikelti manąją verandą naujam gyvenimui. + dar vienas sumanymas vasaros dienoms